Prisijungimas

Puslapio lankymas

0616141
Šiandien
Vakar
Šią savaitę
Praeitą savaitę
Šį mėnesį
Praeitą mėnesį
Iš viso
269
430
1140
3008
699
14156
616141

Numatoma
384


Jūsų IP:172.31.28.20

Paieška

Kelionė į Austriją

                      Šios rudens atostogos buvo pačios ypatingiausios iš visų, kurias įmanoma prisiminti. Mūsų konservatorijos chorui nusišypsojo neregėta galimybė paviešėti Austrijoje bei pasirodyti ne tik „Alserkirche“ bažnyčioje, bet ir pačioje Šv. Stepono katedroje.

                      Turiu prisipažinti, jog kelionės pradžioje buvau ne itin sužavėta: lėtai slenkame Vienos gatvėmis, kuriose didelis užterštumas, judrus eismas, chaosas ir bereikšmės naujojo laikmečio „dėžutės“. Be abejo, aplankėme daug didingų klasikinės architektūros paminklų, tačiau šis stilius pakankamai šaltas ir svetimas. Tačiau atėjus mūsų choro pasirodymo dienai, nuotaika iš esmės pasikeitė. Vakare, apgaubti naktinės Vienos auros, mes pasiekėme Šv. Stepono katedrą. Tuomet ir supratau, kodėl kai kurie kolektyvo nariai prieš šį koncertą paaikčiodavo, negalėdami patikėti, jog dainuosime tokioje vietoje. Ilgai nevaliojau atitraukti akių nuo katedros. Jos dydis, archajiškumas, mistinis atspalvis buvo per dideli suvokti protui. Mintys netikėtai apleido vidų, palikdamos tik jausmą ir begalinį įspūdį. Sukau ratą aplinkui šią tvirtovę, tejausdama visų ląstelių įsielektrinimą ir jausmų audrą. Įžengus į vidų, įspūdis tapo kur kas stipresnis. Buvo neįtikėtina matyti, kaip pusė choristų atrodė pritrenkti, sugraudinti ir pasimetę šitoj galybėj. Supratau, kad ši katedra - viena stipriųjų galios vietų pasaulyje. Ji plečia sąmonę, valo energiją, budina žmones. Tas magiškas jausmas, kuris užpildė širdį, buvo toks išgrynintas šventumas, kuris retai gyvenime juntamas. Buvau laiminga, jog pasaulyje egzistuoja tokios šviesios vietos. Po kelionės gavau labai paprastą paaiškinimą dėl Šv. Stepono katedros. Tai viena tų tvirtovių pasaulyje, kuri statyta su tikresniu Dievo jautimu, su intencija išreikšti didybę ir galybę, o ne su noru pastayti dar vieną pseudošventą vietą žmonėms gąsdinti ir valdyti.

                      Tądien kai palikome Vieną ir pasiekėme Gracą, supratau, jog imu susigyventi su Austrija. Vien tai, jog pirmą kartą pamačiau kalnus, o pats miestas taip pat apsuptas jais, buvo neįtikėtina. Mūsų viešbutis, kaip ir Vienoje buvo įsikūręs senamiestyje. Tačiau Graco aplinka, architektūra buvo kur kas artimesni sielai, negu sostinės. Pamenu aiškią akimirką, kaip klausant      V. A. Mocarto muzikos sugėriau naujo miesto atmoferą. Naujo, tačiau kažkur taip pažįstamo, jog, rodės, esu praleidusi čia visą amžinybę. Klasikinis estetiškumas labai jautriai priminė anksčiau išugdytą specialybės pamokų pasaulį. Toj prietemoj mačiau gatvėmis vaikščiojančius kompozitorius, pro langus sklindančią šviesą iš kūrybinių dirbtuvių, vakarus prie instrumentų. Mačiau prieš kelis šimtus metų gyvavusį jauną ir idealistinį žvilgsnį į muziką, savęs ieškojimą. Mačiau senąsias epochas, autentiškumą to, ko esam mokomi mokykloje. Kaip nepaprasta, kai staiga patenkam į aplinką, kuri yra gyva istorija, savo aukščiausiame taške sustingę idealų pasauliai.

                      Kelionė į Austriją reikšminga ne tik įvairių atmosferų pajautimais, tačiau ir savo obektų turtingumu, kurių dalį aplankėme. Tai ir Vienos opera, ir pasakiškas Hundertvaserio („Šimto vandenų“) namas, ir Graco muzikos ir teatro universitetas bei seniausias pasaulyje cistersų vienuolynas ir kiti.

                      Nė kiek nemažiau reikšmingi buvo ir paprasti kelionės pasibendravimai. Kai esi priverstas sėdėti drauge su kolektyvu keliolika valandų, nori nenori imi megzti kontaktą su žmonėmis. Buvo nuostabu atrasti juos iš naujo, drauge juokauti, dainuoti. Esu labai dėkinga kartu vykusioms mokytojoms, kadangi jos ne tik rūpinosi, bet ir aktyviai organizavo įvairias edukacines, pažintines veiklas: protmūšius, ekskursijas, liaudies dainų vakarą. Toks žaidybinis, kūrybingas kelionės pobūdis padėjo iš tiesų pajausti, kur esame, susipažinti su Austrijos šaknimis.

                      Ši išvyka įkvėpė daug naujų vėjų ir pamąstymų. Supratau, jog kelionės gali tapti ne tik geriausiu pasaulio pažinimo šaltiniu, tačiau ir būdu atverti save naujiems pokyčiams, aiškiai pajausti čia ir dabar akimirkas. Suvokiau, kiek daug neatskleisto grožio slypi aplinkoje ir žmonėse. Kelionė buvo be galo intensyvi, todėl įspūdžiai dėliotis pradėjo tik grįžus namo. Įdomiausia, jog gražiai sugulė ne tik jie, bet ir visai su kelione nesusiję dalykai, tarsi ji būtų suteikusi daugiau harmonijos ir tikėjimo gyvenimu.                

 

Drūvė Baldauskaitė

Straipsnis Kauno dienoje:

https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/simboliu-pazenklinta-choro-koncertine-kelione-giesmes-po-sventoves-skliautais-938523

 

Koncertų akimirkos

https://yt.vu/Yx4Swpr2efM

https://yt.vu/1EghBaKhqtk

http://y2u.be/-lqHQjuE_oA